| (KAP, KAI) Gruodio 14 d. Tikjimo mokymo kongregacija paskelb „Doktrinin not dl kai kuri evangelizacijos aspekt“. Šiame dokumente polemizuojama su teiginiu, es „kiekvienas bandymas tikinti kitus religijos klausimais yra laisvs apribojimas“. Notoje nurodoma, jog krikionikojoje evangelizacijoje nra vietos prievartai ar netinkamam spaudimui, nesiskaitant su mogaus orumu ir religijos laisve. Tikjimo mokymo kongregacija pabria ekumenizmo vaidmen Banyios evangelizacijos misijoje. Pabriama, jog krikioni susiskaldymai gali rimtai pakenkti Banyios evangelizacins misijos tiktinumui. Ekumenizmas, vedantis didesn krikioni vienyb, daro ir evangelizacij veiksmingesn. „Evangelizacija gali vykti dialogo, o ne prozelitizmo keliu“, – tvirtinama doktrininje notoje.
Šiame dokumente prozelitizmu nelaikoma tokia situacija, kai krikionis nekatalikas, elgdamasis pagal sin ir bdamas sitikins katalik mokymo tiesa, praosi priimamas pilnutin bendryst su Katalik Banyia. Dokumente teigiama, jog tai reikia laikyti Šventosios Dvasios veikimu, sins ir religijos laisvs iraika. ia pabriama, kad misijos nereikia siekti galios. Misij veikla – pakviesti mones draugyst su Kristumi.
Notos pristatymo metu Tikjimo mokymo kongregacijos prefektas kardinolas Williamas J. Levada teig, jog dokumento paskelbimo prieastis buvo „tam tikra painiava“. Šiuo dokumentu siekta irykinti laisvs ir tiesos santyk ir j reikm. Pasak kardinolo, mogaus orumas reikalauja, kad siekiant tiesos bt gerbiama sins laisv. Apskritai dokumente laikomasi iuolaikinio ekumenizmo linijos. Jei individas nusprendia sijungti Katalik Banyi, toks mogaus sprendimas turi bti gerbiamas, ir Katalik Banyiai neturi bti priekaitaujama dl prozelitizmo.
Tikjimo mokymo kongregacijos sekretorius arkivyskupas Angelo Amato pabr, jog Evangelijos skelbimas jokiu bdu neriboja kit laisvs. Bt neteisinga stengtis apriboti misionieriavim tik mogikuoju ugdymu, darbu siekiant teisingumo, taikos ir solidarumo. Pasak arkivyskupo, kai kurie mons neteisingai mano, es reikia atsisakyti skelbti Krist, silyti kriktytis ir sijungti Banyi, pakanka apsiriboti tik socialiniais reikalais.
Pasak Tikjimo mokymo kongregacijos sekretoriaus, doktrininje notoje aikinamas nesusipratimas dl prozelitizmo. Tuose regionuose, kur vyrauja katalik dauguma, daniausiai nekatalikams sudaroma plati veikimo laisv. Taiau tai ne visuomet galioja, kai yra atvirkiai. Danai katalik sielovada alyse, kur nekatalik dauguma, traktuojama kaip prozelitizmas. Arkivyskupas savo komentare tiesiogiai nepaminjo Rusijos Federacijos.
„Banyios inios“ katalikai.lt
|